Susipažinkime: priešistorė ir pradžia

Šiaip dar prieš 3 mėnesius, mane sutikę būtumėt nepastebėję, nei gramo dekoratyvinės kosmetikos ant veido. (Beje, ši nuotrauka <-- viena iš tų, kurioje nėra makiažo) Taigi, ir daug jos nebuvo pas mane. Tačiau buvo, nes į sceną lipti nepasidažiusi nedrįsau ir kol neturėsiu tobulos veido odos (be spuogelių, išsiplėtusių kapiliarų, be juodų paakių ir įvairiausių rausvumų) nelipsiu. Taigi, tuo metu mano dekoratyvinės kosmetikos krepšelį sudarė: skysta pudra, maskuoklis, keli tušai, biri pudra, keletas šepetėlių, šešėliai, pieštukai, blakstienų rietiklis ir dar kelios smulkmenos. Ir visa tai buvo naudojama max 1-2 kartus per kelis mėnesius. Kituose savo įrašuose parodysiu palyginimą to ką turėjau ir to ką turiu dabar.

Tačiau lapkričio viduryje aš prisiminiau, kad makiažas mane žavi savo gebėjimu pakeisti žmogaus išvaizdą. Kartais vos pabrėžti bruožus, kartais juos išryškinti, o kartais pažvelgus į tą patį žmogų nepagalvotum, kad tai jis... Ir aš prisiminiau savo norą kilusį dar 2011 metų gale - domėtis makiažu, atrasti jį, įvaldyti ir imtis jo. Savo malonumui, kitų dalinimui ir daryti tai bent jau savo draugų rate. Idėja gimė, noras ėmė savo viršų iš prasidėjo noro pildymas.

Puikiai pamenu momentą, nuo kurio viskas prasidėjo. Dėl to ačiū savo sesei. Šiaip aš esu ne vilnietė, nors gimusi šiame mieste, tačiau augusi Šiauliuose. Ten gyvena mano tėtis ir aš dažnai grįžtu. Važiuodama namo kaip tikra mergina susikraunu daiktus visiems gyvenimo atvejams. Į tai "įsipaišo" ir mano dekoratyvinė kosmetika. Tą kartą aš taip pat turėjau tai su savimi. Buvau įpratusi dažytis taip - pudra, truputis šešėlių, dažniausiai vienos spalvos, tušas ir viskas. Mano sesuo, tai daro 30-45 min, itin kruopščiai padengia veidą, sutvarko jį, o tuomet imasi šešėlių dalies. Stebint ją tąkart ir mano kilo noras pažaisti su šešėliais. Čiupau savas priemones iš dažiausi valandą, vietoj įprastų 15 min. Tačiau... rezultatas mane apstulbino! Man patiko ir aš užsikabinau. O jūs turbūt žinote ką reiškia kablys nugaroje? :)))

Manau tai buvo lapkričio 24 diena ir nuo to laiko aš gal tik porą kartų buvau nesidažiusi. Tobulėjau, mokiausi iš klaidų, domėjausi, pirkau priemones, džiaugiausi, nervinausi, ieškojau, demonstravau tai ką sugebu, klausiau kitų nuomonės ir tiesiog dariau tai kas mane džiugina. 

Makiažo daryme mane labiausiai gundo jo galimybės. Ir tai kaip magiškai keliais teptuko prisilietimais gali sukurti šedevrą. Akimirka nuo momento, kai paimi šepetėlį į ranką, žvilgteli į paletę ir mintyse jau susikuri vaizdą, o tuomet imi išpildyti idėją. Man patinka kurti. Ir man patinka, kad tai mane gali nudžiuginti kasdien vis kitokia forma. Man dažnai tenka stebėti kaip tai daro mano sesuo. Kuomet tenka matyti kaip mergina dažosi, man tai savotiškai erotiškai atrodantis dalykas, kuris kartais net nejaukus stebėti savo intymumu :)

Parašiusi šį ilgą post'ą aš suvokiau kokį neilgą, bet turiningą kelią nuėjau. Suvokiu, kad tai ne pirmas žingsnis šiame kelyje ir kuo puikiausiai suprantu, kad man dar teks daug išmokti, daug sužinoti. Perbristi ugnį ir vandenį, pakeliauti šunkeliais ir vieškeliais, pamatyti ir patirti. Aš tam pasiruošusi ir kviečiu keliauti kartu su manimi :)